BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žiemos kelionės - 1

Štai ir grįžau po visų keliavimų. Per daugiau nei dvi savaites pabuvojau 6 skirtingose Japonijos vietose, sutikau įdomių žmonių ir prisižiūrėjau visokiausių japoniškų „keistenybių“ :-) Bet smagiausia, kad bent trumpam ištrūkau iš Tokijo ūžesio ir nemažai laiko praleidau gamtoje. Prisiminiau, kas yra grynas oras ir ramybė, bei pamačiau, kaip žmonės gyvena bent truputį į kaimą panašiose vietose.

Kaip ir minėjau – dardėjau traukiniais, kurie nebuvo labai jau lėti, bet dėl nemažų atstumų tekdavo juose praleisti nemažai laiko. Jau pačia pirmą dieną kėliausi prieš keturias ryte, kad suspėčiau į anksčiausią traukinį važiuojantį link Hirošimos. Mano turėtas bilietas galiojo tik taip vadinamuose „vietiniuose“ traukiniuose, kurie paprastai važiuoja 100-200km atstumus tarp didesnių miestų. Todėl iki Hirošimos teko pakeisti apie 7 traukinius, bet tai nesudarė jokių sunkumų. Internete galima surasti visus grafikus ir susidaryti maršrutus, o japoniški traukiniai yra tikslūs ir retai vėluoja. Kai kuriuose stotyse būdavo tik pora minučių peršokti į kitą traukinį, bet visus kartus sėkmingai suspėjau.
Keliaudamas turėjau penkių dienų nuolatinį bilietą „Seishun 18“. Pačioje pirmoje stotyje kontrolierius prie vartelių uždeda ant jo štampą su data ir tada galima važiuoti iki 12 nakties kur tik nori. Todėl stengėmės turimas penkias dienas išnaudoti pilnai keliavimui. Jos ir prabėgo praktiškai sėdint traukinyje ir skaitant, miegant arba žvalgantis pro langą. Vaizdai dažniausiai labai gražūs: kalvos, kalnai su daug tunelių, slėniai, ryžių laukai (bet be ryžių), jūra… Vis gi praleidus vagone virš 12 valandų truputį pabosta.

Pirmos dienos vakare jau buvome Hirošimoje, bet iš karto važiavome į netoliese (Japonijos mastais) esantį miestelį Mijoši. Jame į savo namus priėmė amerikietis, kuris pagal JET programą dirba vietinėje mokykloje anglų kalbos mokytoju. Visas nakvynes susiradome per Couchsurfing.com puslapį, kuris Lietuvoje tikriausiai gana žinomas. Deja, Japonijoje juo naudotis gana keblu, nes mažai žmonių priima į savo namus, o didesnė dalis tų, kurie priima, yra čia gyvenantys užsieniečiai. Gana įdomus fenomenas ir sociologai tikriausiai turėtų smagaus darbo jį išnarpliojant :-)
Mijoši miestas įsikūręs slėnyje ir apsuptas aukštų miškais apaugusių kalvų. Gamta labai graži ir visą kitą dieną praleidome bevaikštinėdami. Įkopėme į dvi kalvas, radom skanių japoniškų gervuogių ir iki vakaro nuėjome gal 20km. Kojos tuo nebuvo labai patenkintos… O ir mes vaikščiodami tikriausiai atrodėme gana keistai, nes per visą dieną sutikom gal tik 5 kitus pėsti einančius žmones. Visi čia važiuoja su mašinom ir kojų nemankština. Vėliau, pakeliavus po kitas vietas, paaiškėjo, kad mažuose miesteliuose visi važiuoja net iki parduotuvės esančios už kilometro.

Prabuvę Mijošyje tik vieną dieną, iš pat ryto keliavome toliau, į už maždaug 80km esantį kitą nedidelį miestelį Mitoja. Noras tranzuoti po nesėkmių Tokijuje nebuvo išblėsęs, tad nusprendėme išmėginti vairuojančių draugiškumą ne mieste. Visai netoli namo, kuriame buvome apsistoję, kaip tik ėjo kelias link Mitojos. Nelabai išmanydami, ar tai gera vieta, nesėkmingai prastovėjome joje gerą pusvalandį. Rytais čia būna tirštas rūkas (tikriausiai dėl to, kadaplink aukštos kalvos), kuris irgi negelbėjo. Staiga lyg iš niekur prie mūsų atsirado japonas valgantis onigiri (populiarus užkandis iš ryžių, jūros žolių ir kitokių priedų. Tarsi vakarietiško sumuštinio atitikmuo) ir paaiškino, kad čia nelabai gera vieta stovėti ir geriau paeiti kelias minutes iki sankryžos. Juokingiausia, kad jis kalbėjo valgydamas, ryžiai vos nebyrėjo iš bu rnos, o ir suprasti, ką sako, buvo nelabai lengva. Tačiau patarimo paklausėm ir už dešimties minučių stovėjome geresnėje vietoje. Rūkas po truputį sklaidėsi ir neilgai laukus sustojo pirma mašina. Vairuotojas važiavo ne į Mitoją, bet bent jau į tą pusę. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad su juo mes pasistūmėsime gal tik 10km. Išleido prie kelio esančioje aikštelėje, pasakė, kad mašinų šiame kelyje daug, todėl „ganbatte“ - stenkitės. Nelabai suspėjom ir kažką daugiau pakalbėti… Atsidūrėme kone laukuose ir bandėme stabdyti mašinas atsistoję prie netoliese esančios autobusų stotelės. Už poros minučių sustojo mašina važiuojanti link Mitojos, vairuotojas prasidarė langą, ir vietoje to, kad mus pavežtų, pasakė „greitai atvažiuos autobusas“ :-D Bent pakėlė nuotaiką :-) Tačiau visai greitai sustojo dar viena mašina ir japonas važiuojantis darbo reikalais kažkur už Mitojos nuvežė visą kelią.
Prieš kelionę buvau skaitęs, kad vairuotojai tranzuotojais labai rūpinasi, net išsuka iš savo kelio ir nuveža keliasdešimt kilometrų iki reikiamos vietos. Visa tai pasirodė tikra tiesa, nes privažiavus mums reikalinga miestą nepavyko išprašyti, kad paleistų tiesiog kažkur pakelėje. Mums reikėjo patekti prie traukinių stoties ir vairuotojas net sustojo prie parduotuvės paklausti, kur ji yra. Tada dar nuvažiavo porą kilometrų nuo pagrindinio kelio ir tik tuomet galėjo mus ramiai išleisti. Į kelionę pasiėmėme lietuviškų saldainių, kurie buvo gera dovanėlė. Tad ir gerajam japonui įteikėme keletą „Aguonėlių“ :-)

Bus daugiau…

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Žiemos kelionės - 1”

  1.   amonas rašo:

    Oho, įdomi istorija, laukiam tęsinio :)

  2.   Any rašo:

    Labas, perskaiciau beveik visus tavo irasus…tiesiog ispudinga. Tu moki nuostabiai rasyti apie laaabai idomius dalykus :) Bet dar taipnorisi suzinoti kokiu budu tau ten isejo patekt?Su mainu programa is VDU, taip? O kokia specialybe tu ten kremti? Ar sunku buvo issikovoti galimybe isvaziuot?
    Laabai laukiu atsakymo;))

  3.   medus rašo:

    Ačiū :-) Šią mainų programą organizuoja VDU kartu su Sugiharos namais. Pirmenybė teikiama besimokantiems japonų kalbos, kurią nemokamai gali pasirinkti bet kuris VDU studentas. Tad prasimokius porą metų galima bandyti išvykti. Bent jau tokiu būdu čia atsidūriau čia :-) Sunku tai nėra, jeigu tik yra noras ir susidomėjimas kasdien pasėdėti prie japonų kalbos. | Čia aš tarsi nekremtu jokios specialybės, nes mokausi laisvųjų studijų programoje, kuri paprastai skiriama visiems užsienio mainų studentams. Galiu rinktis iš visų wasedos dalykų dėstomų anglų kalba ir turiu gana intensyvų japonų kalbos kursą. Šį semestrą mokausi "Environmental Science" ir "International Environmental Politics", bet galima pasirinkti kad ir visiškai kardinaliai skirtingų sričių dalykus.

Rašyk komentarą