BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žiemos kelionės - 2

Mitoja buvo tikriausiai labiausiai per visą kelionę patikęs miestelis. Jis nėra labai didelis, išsibarstęs nemažame slėnyje apsuptame aukštų kalvų. Apsigyvenome vėl pas kitą amerikietį, anglų kalbos mokytoją Natan, nedideliame, bet mielame jo butuke. Čia praleidome keturias dienas vaikštinėdami ir keliaudami aplinkui. Kiekvieną dieną įkopėme bent po vieną nemažą kalvą, nuo kurių atsiveria gražūs vaizdai. Be to, beveik visose viršūnėse galima rasti po nedidelę šventyklėlę, dažniausiai su lapių skulptūrėlėmis. Buvo įdomu pamatyti nemiestietišką Japoniją, kitokį gyvenimo tempą, žmonių namus su didokais sodais ir daržais… Aišku, per kelias dienas galima susidaryti ir labai klaidinantį įspūdį, bet bet kuri kaimiška vietovė man pasirodė daug mielesnė už Tokijų.
Vieną popietę kartu su Natan vykome iki jūros (gal 40km). Pakeliui pravažiavome keletą miestelių, kurie atrodė labai panašiai kaip ir Mitoja. Beje, keliai čia geri net iš pažiūros visai atokiose vietose, tačiau kartais visai siauri. Kalnuotose vietovėse jie labai vingiuoja, todėl vairuotojai važiuoja gal tik 60 km/val. greičiu.
Atvykus prie jūros vaizdas nustebino: didelis švyturys, į vandenį besileidžiančios uolos, daug medžių… Viskas atrodė labai įspūdingai. Pravaikštinėjom pakrante iki sutemstant ir grįžom visai vakare.
Kadangi Hirošimoj neradom nakvynės, o šį miestą pamatyti norėjosi, nusprendėm vieną dieną paskirti kelionei pirmyn ir atgal, vakare sugrįžtant į Mitoją. Iki Hirošimos kelias nelabai artimas, apie 160km, bet tikėjomės, kad per vieną dieną turėtume suspėti pamatyti bent truputį.
Apsidžiaugę sėkmingų keliavimu autostopu, vėl anksti ryte jau stovėjom prie kelio. Šį kartą sekėsi puikiai, nes mašina sustojo gal už dešimties minučių ir vairuotojas važiuojantis darbo reikalais pavežė mus visą kelią. Kaip ir kiti mus paėmusieji, tranzuotojus jis matė kone pirmą kartą ir sakė, kad japonai tuo niekada neužsiima – visi turi mašinas arba naudojasi traukiniais ir autobusais. Važiavom visai negreitai ir Hirošimą pasiekėm per beveik tris valandas. Vėl pasireiškė minėtasis japonų draugiškumas, nes buvom tiek pavaišinti kava, tiek ir nepaleisti kažkur mieste, bet nuvežti į pati Hirošimos centrą, nors jis vairuotojui ir nebuvo pakeliui.
Pačiam mieste pabuvom visai neilgai. Pasivaikščiojom po taikos parką, kuris skirtas bombardavimams atminti, apžiūrėjom vienintelį paliktą neatstatytą po atominės bombos numetimo pastatą ir netrukus ėjom į traukinių stotį. Pats miestas iš pirmo žvilgsnio nelabai skyrėsi nuo kiek pabodusio Tokijo, tad norėjom pabėgti kažkur arčiau gamtos. Tą ir padarėme – nuvykome į netoliese esančią Itsukushima salą, kuri garsėja vandenyje stovinčiais šventyklos vartais. Jie per jūros potvynius užliejami vandens, todėl dėl šio neįprastumo pritraukia daugybę juos norinčių pamatyti žmonių. Pačiam jie labai didelio įspūdžio nepadarė, o ir pats miestelis pasirodė labai jau turistinis – vien suvenyrų parduotuvės. Nors turint daugiau laiko būtų buvę įdomu pavaikščioti po salos kalvas… Dar viena neįprasta šios salos detalė yra ta, kad tik išlipus iš kelto galima pamatyti daugybę nedidelių elnių, kurie pripratę prie žmonių ir leidžiasi paglostomi. Tačiau užmatę maistą gali būti labai įkyrūs ir įžūlūs. Mums taip ir nepavyko papietauti ant suoliuko, nes turima salota iš karto susidomėjo pora elnių, kuriems įvairus baidymas nedarė jokio įspūdžio. Bandžiau paieškoti, bet taip ir neradau informacijos, ar jie vietiniai salos gyvūnai, kurie pripranta prie didelio žmonių skaičiaus, ar kažkokia dirbtinė „atrakcija“ turistams…
Parvykus atgal į Hirošimą buvo metas grįžti į Mitoją. Tačiau buvo tik traukinus iki pusiaukelėje esančio ir jau aplankyto Mijošio. Turėjom atsarginį planą, kad Natan mus „išgelbės“ atvažiavęs su mašina, tačiau neturėdami nieko prarasti, sugalvojom pabandyti, ar įmanoma Japonijoje keliauti autostopu sutemus. Sankryža, kurioje stovėjome, buvo visai neblogai apšviesta, o ir tebuvo dar tik 6 valanda vakaro, tad gal neatrodėm labai įtartinai :-) (Nors Japonijoje visi tranzuotojai atrodo įtartinai :-D)
Iš pradžių atrodė, kad nieko iš to gero nebus, bet sėkmė mus lydėjo ir po gero pusvalandžio sustojo mašina, kurią vairavo jauna moteris su dviem mažais vaikais. To tikrai negalėtum tikėtis Europoje, bet Japonija yra Japonija… Susigrūdę į mašiniuką visai linksmai nuvažiavom beveik visą reikiamą kelią (mat ji važiavo gal du trečdalius atstumo). Vaikai klykavo, moteris klausinėjo visokių dalykų, buvom pavaišinti spurgomis, mes juos pavaišinom „aguonėlėmis“… O tada vairuotoja pasiėmė telefoną, kažkam paskambino, pasakė, kad paėmė „studentus tranzuotojus“ ir suorganizavo, kad mus nuvežtų nuo jos miestelio iki pat Mitojos. Pasirodo, kad jos pažįstamas kasdien darbo reikalais važinėja tarp šių miestų ir kaip tik vakare keliaus namo. Tad buvom persodinti į kitą mašiną ir netrukus grįžome „namo“.
Tai buvo paskutinė proga keliauti autostopu ir visos patirtys parodė, kad Japonijoje tai visiškai įmanoma, jeigu tik sugebi išvykti už didelių miestų ribų. Japonai labai draugiški, visada pasiruošę padėti ir pasirūpina tavimi tol, kol pasieki reikiamą vietą. Įlipęs į mašiną tampi jų svečiu ir jie jaučia pareigą padėti viskuo, kuo tik gali. Tad norėdami Japonijoje patirti daugiau nuotykių, pabandykite turėdami progą pastovėti šalikelėje su iškelta ranka. Tik prieš tai nepamirškite į kuprinę įsimesti kokių paprastų, bet mielių dovanėlių ;-)

Bus daugiau…

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Žiemos kelionės - 2”

  1.   Any rašo:

    Na cia vel as patrugdysiu (praitam irase palikau komentara;p). As tikrai laaabai noriu pramokti japonu kalbos, susipazint su ju kultura. Man tai yra tikrai idomu, o ir valios manau uztektu…bet the thing is - man nelb yra kur VDU istot:(( as seip labiau reikalu turiu su gamtos mokslais, bet tai jeigu galimybe japonu kalba pasirinkt yra net istojus i biologija ir aplinkosauga, tai butu super ^^ Kaip manai, tai gali buti logiska?

  2.   medus rašo:

    Japonų kalbą gali rinktis bet kurios specialybės VDU studentas. Tai laisvai pasirenkamas dalykas ir tereikia tik turėti laisvų kreditų (kurių visada atlieka). Ne VDU studentai taip pat gali mokintis japonų kalbos ir laisvai vaikščioti į pamokas Sugiharos namuose (priimami ten visi susidomėję), bet jie negali dalyvauti mainų programose, nes jas koordinuoja VDU. Jeigu esi kaunietė, jau nuo vasario pirmos (tuo metu prasideda naujas semestras ir sudaromos naujos grupės) gali pradėti ten lankyti pamokas, pažiūrėti, kaip sekasi, o įstojus į VDU - pasiimti iš karto antrą lygį ;-)

  3.   Any rašo:

    Ach…:) aciu labai uz informacija. Butinai pabandysiu uzsirasyt i tuos kursus nuo vasario 1 ^^ (happy happy happy) Butu isvis laaabai idealiai gerai, nes planuoju vasara keliaut i Tokyo, tai jau nesijausciau labai labai buka :) aisq cia tik lb didele svajone, nes visi draugai jau skaiciuoja kaip reikes uz studijas susimoket, o ne apie keliones galvoja.Bet gal koks nors entuziastas atsiras.;)

Rašyk komentarą